Afrikinė plėšriablakė (Platymeris biguttatus)

Šios plėšriablakės (angl. White-eyed assassin bug; White spotted assassin bug) yra dideli (10–40 mm), akį traukiantys vabalai. 

Juodam kūnui išskirtinumo suteikia dvi baltos dėmės ant sparnų bei geltonos spalvos ruožais pažymėtos kojos. Tačiau neapsigaukite! Maloni išvaizda slepia plėšrūnišką prigimtį: 

ant minkštos atogrąžų Afrikos žemės patamsėje jos tyko (kartais ir už save didesnės) aukos, griebia ją priekinėm kojom, smeigia savo į adatą panašų burnos organą ir įšvirkščia nuodingas seiles, kurios numarina ir ištirpdo auką iš vidaus. Tuomet blakės išsiurbia išorinio virškinimo būdu susidariusį glotnutį, po savęs tepalikdamos tuščią egzoskeletą. 

Tačiau jos gali būti ir draugiškos: kartais dalinasi maistu, savo mėgiamais nariuotakojais (tarakonais, vikšrais, kandimis, žiogais ir kitais delikatesais), bet jei maisto ar vandens pritrūksta – nepasibodi užsiimti ir kanibalizmu! 

Tikriausiai jau aišku, kas per padaras yra ta afrikinė plėšriablakė, bet jei dėl kažkokių nesuvokiamų priežasčių užsinorėtumėt paglostyt šį padarėlį, turėkite omenyje, kad, jei jūsų gestas bus palaikytas puolimu, galite sulaukti įkandimo, skaudesnio už bitės įgėlimą, ar kiek mažiau malonaus atsako – nuodingo spjūvio į akį, nuo kurio laikinai apaksite. Taip, akinantis elgesys, tiesiogine to žodžio prasme. Tačiau jei laikysitės atstumo, šie biguttatus (iš lot. k. – dvitaškiai, dvidėmiai; daug fantazijos juos pavadinant nereikėjo...) jums teiks vien pasigėrėjimą ir džiaugsmą. Jie net nepatiria visiškos metamorfozės, tad nepereina bjauriosios fazės: mažosios nimfos jau turi suaugėlių formą, skiriasi tik spalva. Buvo manyta, kad afrikinės plėšriablakės gali net daugintis elegantiškai, partenogenezės būdu (kaip geba skruzdėlės, bitės, amarai), tačiau, deja, šis faktas buvo paneigtas,– joms tenka kelias sekundes praleisti poruojantis, ir tik iš apvaisintų žemėn padėtų kiaušinėlių, šiems paraudonavus, išsirita ryškiaspalvės nimfos.

Jei norėtumėte suteikti buveinę šiems žaviems vabalams, daug rūpesčio tai nesukeltų, pakaktų nedidelės talpos, kurioje būtų palaikoma kambario temperatūra (20–24°C), kassavaitinio šėrimo (priklausomai nuo individų skaičiaus), bet itin svarbu užtikrinti, kad šie puikūs lipikai neištrūktų, ir jūs netaptumėte kita jo auka...

Pasidalinkite