Aga (Bufo marinus)
Jūsų dėmesiui – rupūžių šeimos atstovė – ekstravagantiškoji Aga. Ši karpotos odos, rudos – pilkos dėmėtos nugaros amfibija yra plačiai paplitusi Pietų ir Centrinėje Amerikoje iki pat Teksaso. Siekiant išnaikinti įvairius kenkėjus, jos taip pat buvo veisiamos Australijoje, Havajuose, rytų Amerikoje ir Filipinuose. Kai kur išplito taip stipriai, kad pačios pradėtos laikytis kenkėjomis. Įprastai agos gyvena subtropinėje aplinkoje, pievose, pamiškėse. Vis dėlto jos gerai išsivystė gyventi ir priemiesčiuose, kur neretai pagąsdina žmones kuisdamos jų lauko šiukšliadėžės.
Šios rūšies atstovės yra vienos didžiausių rupūžių. Patinėliai auga iki 10–15 centimetrų, patelės siekia 23 centimetrus. Vidutinė jų gyvenimo trukmė – 15–20 metų, tačiau stropaus šeimininko prižiūrimos nelaisvėje jos tarpsta ir gyvenimo trukmė gali net padvigubėti.
Agos daugeliui žinomos, kaip nuodingosios rupūžės. Ant šių rupūžių nugaros yra ypatingos nuodų liaukos, išskiriančios bufoteniną, sukeliantį nestiprias haliucinacijas, panašiai kaip marihuana ar heroinas. Senovėje indėnai agų nuodus naudojo strėlių antgaliams tepti. Taigi šios rupūžės geriau nebučiuoti ir neglostyti. Nors ji viena iš nedaugelio amfibijų rūšių, toleruojančių šeimininko rankas, imti ją reikėtų labai retai ir atsakingai – nusiplaunant rankas prieš ir po kontakto, nes medžiagos, kurias aga išskiria, gali sudirginti rankų odą.
Aga yra ramus gyvūnas, kurį nesunku prižiūrėti, taigi ši rupūžė puikiai tiks pradedančiajam augintojui. Be kita ko, tai yra viena iš amfibijų, kurios gali būti prijaukintos ir atpažinti savo šeimininką. Jos taip pat yra labai ištvermingos ir atsparios, taigi tikimybė, kad toks augintinis sirgtų yra labai nedidelė.
Kadangi aga auga didelė ir yra gana aktyvi, ją reikėtų įkurdinti nemažame terariume, kurį turėtų puošti subtropinių miškų ar savanos stiliaus „interjeras“. Taip pat reikėtų rupūžei įtaisyti slėptuvę – gėlių vazonėlį ar sukurti patogią vietelę, kur ji tarp šakų, akmenukų ar gyvų augalų galėtų slėptis. Substratui idealiai tiks kokoso durpės, žemės, smėlis ar samanos. Negili lėkštutė kasdien keičiamo nechloruoto arba šaltinio vandens šiam augintiniui yra būtina. Terariume turi laikytis didelė drėgmė – tam pakaktų dukart per dieną papurkšti vandens. Dieną agos gyvenamojoje aplinkoje temperatūra turėtų būti 23–28oC laipsniai šilumos, naktį – apie 20 oC laipsnių.
Agų meniu yra labai įvairus – ne veltui jų populiacija tokia didelė. Jos valgo beveik visas aukas, telpančias į burną. Nelaisvėje jos neatsisakys gyvų svirplių, tarakonų, drugių ir panašių vabzdžių. Taip pat derėtų nepamiršti kalcio papildų. Auginantiems jaunas rupūžes, papildais maistą reikėtų apibarstyti 3–4 kartus per savaitę. Suaugusiems retai galima pasiūlyti pelių jauniklių, liesos mėsos, kačių ar šunų ėdalo, tačiau per dažnas lepinimas tokiais „riebiais“ patiekalais gali nutukinti jūsų augintinį.