Aphantochilus rogersi

' Apgaulė džiunglėse '- taip šį paslaptingą voragyvį įvardino biologai Chrisas Johnsas ir Aaronas Pomerantz savo kelionėje į amazonės miškus. Pasak jų, turėtum suskaičiuoti jo kojas, kad įsitikintum, jog tai tikrai voras!
Išsiaiškinkime, kas, gi, ta didžioji apgaulė ir kas po ja slepiasi!?

Aphantochilus rogersi, tai Cefalotų (Cephalotes pusillus) skruzdės "kostiumu" genialiai užsimaskavęs voras.
Ši vorų rūšis iš Pietų Amerikos. Dažniausiai aptinkama nuo Panamos iki Paragvajaus. Jie imituoja Cephalotes genties skruzdėles, kurios yra jų mėgstamiausias grobis.
Regersi vorai pasižymi neįprastu elgesiu – negyvus skruzdžių lukštus neša aukštyn kaip apsauginį skėtį. Taip, siekiama užmaskuoti savo, kaip voro tapatybę. Žinant faktą, kad Cefalotų skruzdės yra šių vorų delikatesas, šitaip apsimesdami jie gali priartėti pakankamai arti, kad sučiuptų savo grobį. Žinoma, taip pat, ši apgaulė gali jiems pasitarnauti saugojantis nuo plėšrūnų.

Cephalotes skruzdės išskiria tam tikrą nuodų sekretą, kaip gynybos priemonę. Taip pat, turi daug seserų, kurios gina viena kitą ir yra pasiruošusios skubėti į pagalbą.
Kita vertus, vorai paprastai gyvena pavieniui ir gali tapti sultingu patiekalu plėšrūnui, tokiam, kaip paukštis ar vapsva.

 
Taigi, evoliucija sužaidė taip, kad vorai atrodytų panašesni į skruzdes ir gyventų tarsi inkognito gyvenimą.
Plėšrūnai, pasikliaunantys tik savo rega, gali stipriai apsigauti. Tai, žinoma, kaip Bateso mimika: kai nekenksminga rūšis išsivystė taip, kad imituotų įspėjamuosius kenksmingos rūšies signalus.
Šis skruzdžių mimikos tipas, dar žinomas, kaip mirmekomorfija, todėl šie vorai turi morfologines ir elgesio savybes, panašias į skruzdėlės.
 
Šiek tiek įdomių sąvokų ir faktų : 
* Mirmekomorfija (angl. myrmecomorphy) – su mirmekologija susijusi sąvoka. Ji yra naudojama entomologijos moksle, tiriant skruzdėlių (gr. myrmekos) mimikriją, išorinį panašumą su skruzdėlėmis.
* Mimikrija – reiškinys, kai organizmas savo spalva ir forma yra panašus į kitos rūšies organizmą, dėl to jo gebėjimas išgyventi būna didesnis. Tai prisitaikymo būdas, kai augalas ar gyvūnas supanašėja su kitu augalu, gyvūnu ar kitokiu objektu.
Mimikrija skiriasi nuo gebėjimo užsimaskuoti gamtoje, susiliejant su objekto (gyvūno ar augalo) spalva. 

Pvz., kai baltosios meškos sunkiai pastebimos sniege ar snieguotoje aplinkoje. Tokios rūšys, kaip, pvz., chameleonai ar varlės gali keisti savo spalvą priklausomai nuo aplinkos. Toks spalvos keitimas vadinamas homochromija, bet tai irgi ne mimikrija.
Kai kurie nepavojingi gyvūnai yra labai panašūs į pavojingesnes rūšis, pvz., nenuodingos gyvatės gali būti panašios į labai nuodingas gyvačių rūšis. Nemažai vabzdžių neturinčių kitų apsaugos priemonių, yra panašios spalvos kaip ir geluonį turintys vabzdžiai.