Chimera Yingi (Chimerarachne yingi)

Šįkart pavartysime voragyvių istorijos puslapius ir nusikelsime laiku į kreidos periodą, kuomet 40 metrų ūgio žolėdžiai argentinozaurai ir 15 metrų ūgio mėsėdžiai spinozaurai trypė Žemę. Po jų kojomis vikriai ropinėjo plika akimi beveik nepastebimas Chimerarachne yingi – voragyvis, kurio atradimas užpildė trūkstamą vorų evoliucijos puslapį.

Voragyvio genties pavadinimas – tai žodžių „chimera“ ir „arachne“ (liet. voras) junginys. Vienintelės šiai genčiai priklausančios rūšies pavadinimas „yingi“ pagerbia Kinijos mokslininką Yanling Ying, radusį vieną pirmųjų šių voragyvių pavyzdžių.

Fosilijas tyrinėjantys mokslininkai aptiko nepaprastas būtybes 100 milijonų metų įkalintas burmietiško gintaro luite iš Mianmaro (pietryčių Azija). Šie laike sustingę voragyviai dar vadinami chimeromis – tai mitologinės būtybės, turinčios skirtingų gyvūnų kūno dalis. 2.5 milimetrų kūno ilgio Chimerarachne yingi turėjo vorui būdingus geluonis, dvigubus čiuptuvėlius, šilko verpimo organus užpakalinėje kūno dalyje (voratinklines karputes), tačiau taip pat puikavosi už kūną ilgesne plaukuota uodega – tokia pačia, kokią turėjo jo protėviai – Uraraneida voragyviai, gyvenę prieš 250 milijonų metų. Spėjama, kad uodega atliko jutiminę funkciją – voragyvis „vizgindavo“ uodegą į šalis, kad pajaustų plėšrūnus ir aukas. Vorams pakeitus gyvenimo būdą iš aktyvaus į lėtą, uodega tapo nereikalinga ir laikui bėgant išnyko.

Mokslininkai tegali spėlioti, koks buvo Chimerarachne yingi būdas ir gyvenamoji terpė. Jo anatomija ir fosilijos gintare pateikia tik kelias užuominas. Kadangi voragyvis pakliuvo į gintaro spąstus, manoma, kad jis turėjo gyventi ant medžių kamienų, po žieve arba samanose.

Kol kas rasti 5 Chimerarachne yingi pavyzdžiai. 4 voragyvių pavyzdžiai turėjo čiuptuvėlius, primenančius šių dienų vorams būdingus čiuptuvėlius, kuriais dauginantis vorai perduoda spermą. 5-asis egzempliorius tokių čiuptuvėlių neturėjo, taigi nustatyta, kad 4 pavyzdžiai yra vyriškos lyties, o penktasis – moteriškos lyties voragyvis. Po porą pavyzdžių 2017-ųjų metų vasarą rado dvi skirtingos mokslininkų grupės, o 2018-ųjų sausį vienas po kito apie tai publikuoti du moksliniai straipsniai. Juose sutinkama dėl atradimo reikšmingumo ir voragyvio anatomijos, tačiau Chimerarachne genties vieta voragyvių evoliucijos medyje skiriasi. Vieni mokslininkai gentį priskiria arčiau šių dienų vorų, kiti mokslininkai – toliau, arčiau Uraraneida voragyvių, turėjusių tokias pat ilgas uodegas, tačiau neturėjusių šilko verpimo organų. Taigi šios fosilijos kelia klausimą, ar vorai turėtų būti klasifikuojami remiantis voratinklinių karpučių ir patinėlių čiuptuvėlių turėjimu ar uodegos netekimu.

Nepaisant nesutarimų, spėjama, kad yra tikimybė, kad šiuo metu dar neatrasti Chimerarachne yingi ilgauodegių voragyvių palikuonys nuo mokslininkų slapstosi pietryčių Azijos miškuose.