Didžioji achatina (Achatina fulica)
Ši sausumos sraigė ne veltui vadinama didžiąja: ji gali pasiekti 20 cm ilgį ir 1 kg svorį! Suaugusių didžiųjų achatinų kriauklės paprastai turi 7-9 spirales, yra kūgio formos, o spalvos varijuoja priklausomai nuo aplinkos: gali būti nuo rausvai rudos iki tamsios spalvos su tamsiais ar šviesiais dryžiais ar žymėmis. Gyvena jos irgi gana ilgai, gamtoje, jei nesumedžiojamos krabų, kitų sraigių ar žiurkių, iki 10 metų, o namuose jų draugija paprastai galima mėgautis 5-7 metus. Tai yra naktiniai gyvūnai.
Kaip angliškas pavadinimas, giant African land snail, imponuoja, didžiosios achatinos yra kilusios iš Afrikos, tiksliau, iš tropinių Rytų Afrikos pakrančių ir salų. Tačiau, atsitiktinai ar ne, patekusios į kitas šalis ir net žemynus, šios sraigės prisitaikė prie gyvenimo ir kiek vėsesniuose klimatuose (būna aktyvios 9-29 °C), nepalankias sąlygas išgyvendamos užsikasusios po žeme ir tapusios neaktyviomis – praktiškai užmigdamos žiemos miego. Neturėdamos natūralių priešų ir mielai dorodamos įvairiausią augalinę materiją, įskaitant ir žmonių auginamą derlių, daug kur jos tapo naikinama invazine rūšimi, nors Taivane yra sėkmingai naudojamos kulinarijoje!
Didžiųjų achatinų išplitimui didžiausią įtaką turi jų dauginimosi specifika. Šios rūšies atstovai yra hermafroditai, t.y. turi ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus. Įdomu, jog jaunesni individai gamina tik spermą, ir tik didesni geba gaminti ir spermą, ir kiaušinėlius. Šios sraigės neužsiima savivaisa – sava sperma negali apvaisinti kiaušinėlių, o partnerius pasirenka pagal dydį ir amžių; jaunesnės ir mažesnės achatinos rinksis vyresnes ir didesnes, tačiau tarpusavy poruojasi ir vyresnės, didelės sraigės. Amžius turi įtakos ir dauginimosi metui: jauni pilvakojai siaučia visą naktį, o vyresni šiai veiklai skiria vidurnaktį. Taigi, apsikeitę sperma, moliuskai grįžta prie atsiskyrėliško gyvenimo būdo, o spermą arba sandėliuoja savo kūne vėlesniems laikams (iki 2 m.), arba ją panaudoja kiaušinėlių apvaisinimui; juos į lizdą ar tiesiog ant žemės, lapų padeda po 8-20 dienų. Tuo tėviškas rūpestis ir baigiasi. Na, o po 11-15 dienų iš 100-500 kiaušinėlių išsirita savarankiškos sraigutės, kurios subręsta per pusmetį. Turint omeny palikuonių skaičių ir tai, jog didžiosios achatinos gali daugintis bet kuriuo metų laiku kas 2-3 mėnesius, nesunku suprasti, kodėl šiltuose drėgnuose kraštuose ir viena apvaisinta sraigė gali sukelti milžiniškų problemų...
Nors dalyje pasaulio jos sukelia daug problemų, kituose kraštuose didžiosios achatinos yra populiarūs naminiai gyvūnėliai. Neįprastas dydis ir lengva priežiūra reiškia, jog jas galima auginti ir mokyklų klasėse.
Tinkamo aptvaro (terariumo) dydis priklauso nuo laikomų sraigių dydžio ir skaičiaus. Puikiai tinka stiklinis ar plastikinis akvariumas – tokį ne tik lengva valyti (sieneles kartą per savaitę, visą indą kartą per mėnesį), bet ir stebėti augintinių gyvenimą. Didžiosios achatinos mėgsta pasikasti po žeme, tad konteinerį reikia padengti kelių centimetrų sluoksnio substratu, tam puikiai tinka kokoso durpės, humusas, kompostas (be durpių), galima padėti gabalą medžio žievės, samanų, kritusių lapų. Svarbu, kad substratas būtų nuolat drėgnas, tačiau nepermirkęs; idealiai tinka vandens purkštukas. Jei abejojete dėl drėgmės, visada galite terariume įrengti termometrą-hidrometrą Optimaliausia yra 20-25°C temperatūra.
Didžiąsias achatinas yra labai lengva maitinti: salotos ir agurkai yra geriausias pasirinkimas, tačiau galima duoti ir vaisių, tokių kaip obuoliai, bananai ar kopūstų, tačiau reikės pašalinti pradėjusį gesti maistą. Gamtoje šios sraigės nėra griežtos veganės, o nelaisvėje dėl ne tokio įvairaus raciono kalcis yra esminė dietos dalis, kad galėtų išlaikyti ir auginti tvirtas, sveikas kriaukles. Sepijos kaulai yra puikus kalcio šaltinis.
Kaip sužinoti, ar laikymo sąlygos yra prastos? Netinkamose sąlygose didžiosios achatinos gali užsiklijuoti kriauklės angą ir laukti pagerėjimo. Tokiu atveju reikia ištaisyti klaidas, o paskatinti sraiges išlįsti galima prausiant drungnam vandenyje.