Eukaliptinė gyvalazdė (Extatosoma tiaratum)

Jūsų dėmesiui – Australijos čiabuvė – Extatosoma tiaratum, pasižyminti ypatingai gera maskuote. Ne vienas užtruks stebeilydamas į medžio šakeles kaip į iliuzinį paveikslą, kol galiausiai žvilgsnis išskirs augalą ir besisupantį sudžiūvusį lapą – ne ką kita kaip vieną egzotiškiausių pasaulio vabzdžių – eukaliptinę gyvalazdę.

Skirtumas tarp moteriškos ir vyriškos lyties šios rūšies gyvalazdžių – milžiniškas. Labiausiai akį traukia spygliuotos 95-140 mm kūno ilgio patelės. Patinėliai kuklesni – laibi, 80-90 mm kūno ilgio, tačiau sparnuoti, galintys pakilti į orą gindamiesi ar ieškodami patelės. Abiejų užpakalinės kojos dygliuotos. Jų kūno spalva varijuoja nuo šviesiai rudos, smėlinės iki tamsiai rudos ar žalios. Manoma, kad eukaliptinės gyvalazdės kūno spalva gali kisti priklausomai nuo jos gyvenimo sąlygų. Taigi ši gyvalazdžių rūšis labiau primena spygliuotą dykumos augalą, o ne medžio šakelę.

Eukaliptinės gyvalazdės, kaip ir dauguma savo rūšies atstovių, yra žmogaus gyvybei nepavojingas, romus vabzdys. Juda dažniausiai tik naktį. Jos pasižymi unikalia gynybine strategija nuo plėšrūnų – išgąsdintos imituoja skorpioną! Tai nuo laisvėje gyvenančių gyvalazdžių sėkmingai atbaido užpuoliką.

Nors laisvėje šios gyvalazdės veisiasi lengvai, tačiau nelaisvėje jas veisti gana sudėtinga – tai pažengusio vabzdžių mylėtojo „augintinis“. Terariumas, kuriame laikomos eukaliptinės (taip pat ir kitos rūšies) gyvalazdės turėtų būti 3 kartus didesnis už vabzdžio ilgį ir mažiausiai 2 kartus didesnis už jo plotį. Šonines ir viršutinę terariumo sienas rekomenduojama padengti grubia medžiaga ar tinkliniu audiniu, kad gyvalazdė galėtų ropoti indo šonu ar kaboti ir, be abejo, tais pačiais tikslais būtina pasirūpinti medžių šakelėmis. Dugną rekomenduojama iškloti 2-3 cm kokoso durpėmis. Terariume turėtų būti palaikoma +24-26 °C temperatūra ir nuolatinė 60 proc. drėgmė. Per didelė drėgmė yra dažna šios rūšies gyvalazdžių mirties priežastis, tad jų gyvenamoje aplinkoje turi nuolat cirkuliuoti šviežias oras. Taip pat norint žinoti tikslesnę drėgmę ir temperatūrą rekomenduojame naudoti hidrometra-termometrą.

Nors natūralioje aplinkoje eukaliptinės gyvalazdės maitinasi – nesunku atspėti – eukaliptų lapais, tačiau nelaisvėje jos meniu žymiai platesnis – tai aviečių, ąžuolo, kai kurių erškėčių, lazdyno lapai. Šios gyvalazdės lervas – nimfas, kurios primena skruzdėles, patartina maitinti ąžuolų ūgliais. Eukaliptinėms gyvalazdėms būtinas vanduo, tačiau pakanka juo tik apipurkšti maistą. Eukaliptinė gyvalazdė subręsta per 4-5 mėnesius, o tinkamai prižiūrima savo šeimininką gali džiuginti apie metus.

Pasidalinkite