Eurycantha horrida – Dygliuotoji velnio gyvalazdė
Eurycantha horrida – Dygliuotoji velnio gyvalazdė
Išvydę šį neįtikėtiną vabzdį tikrai liksite sužavėti! Eurycantha horrida, dar kitaip vadinama dygliuotoji velnio gyvalazdė. Įdomus faktas, kad tokiu ar panašiu pavadinimu rasite ne vieną gyvūną. Dažniausiai „velnio“ prierašas įvardina ypatingą gyvūno išvaizdą ar net pavojingas jo savybes. Tokį pat pavadinimą nešioja ir dar vienas personažas, tik šį kart, iš augalų pasaulio: Aralia spinosa, dar žinoma, kaip velnio lazda, yra sumedėjusių augalų rūšis kilusi iš rytų Šiaurės Amerikos. Mat ir šis augalas savo vardą užsitarnavo dėka labai aštrių spyglių, kurie išsibarstę tiek ant stiebų, lapkočių ir net lapų viduryje.
Grįžtant prie mūsų pagrindinio personažo, turime paminėti, jog gyvalazdė yra įspūdingos išvaizdos ir išsiskiria, kaip viena iš didesnių (gali siekti net iki 20cm) gyvalazdelinių vabzdžių rūšių. Tačiau tai, kas šią velnio lazdą labiausiai išskiria iš kitų, yra didžiuliai spygliai, puošiantys vabzdžio egzoskeletą. Šie spygliai tarnauja ir kaip gynybos priemonė nuo plėšrūnų, ir kaip maskavimosi kostiumas natūralioje buveinėje.
Eurycantha horrida kūno spalvos gali svyruoti nuo šviesiai žalios iki rudos, na o išsiritusios vabzdžio lervos yra blizgiai žalios spalvos. Įdomu tai, kad iš toli žiūrint yra sunku pastebėti šį vabzdį. Jie labiau primena žievę arba pūvančią medieną. Kadangi ant savo kūno ir užpakalinių kojų jie turi daug mažų spygliukų, lengvai gali imituoti mūsų prieš tai minėtą Aralia spinosa sumedėjusią dalį. Tiek patinai, tiek patelės yra be sparnų ir atrodo labai panašiai.
Nepaisant bauginančios velniškos išvaizdos bei pavadinimo, šie spygliuoti vabzdžiai paprastai yra labai paklusnūs ir švelnūs, ypatingai, kuomet yra auginami namų sąlygomis. Dėl to, vabzdžių entuziastai, kurie vertina jų įspūdingą dydį ir unikalias savybes, renkasi auginti bei veisti šiuos nepakartojamus vabzdžius.
Eurycantha horrida patelės pasižymi gebėjimu daugintis partenogenetiškai. Tai reiškia, kad jos gali subrandinti kiaušinėlius nesiporuojant su patinu. Šis unikalus prisitaikymas gamtoje jiems leidžia klestėti net ir nesant tinkamai porai.
Natūralioje buveinėje šios „velnio lazdelės“ yra labiau gamtos angelėliai. Taip yra dėl to, kad minta jos įvairiomis augalinėmis medžiagomis, įskaitant lapus. Aktyviai dalyvauja ekosistemos natūraliame augalų medžiagų perdirbime. Na, beveik kaip gamtos išsaugojimo aktyvistės su plakatu „Mes už Gamtą!“.
Įdomūs faktai:
- Spygliuotoji mada: Unikalūs Eurycantha horrida spygliai skirti ne tik gynybai – jie taip pat yra vabzdžių mados išraiška, suteikianti aštrumo jos išvaizdai tankioje atogrąžų miško augmenijoje.
- Naktinio klubo entuziastai: šie naktiniai vabzdžiai greičiausiai taptų vakarėlio liūtais vabzdžių pasaulyje, nes mieliau bendrauja, maitinasi ir tyrinėja vėsiomis, paslaptingomis nakties valandomis.
- „Spygliuotosios Jogos Meistrai“: iškilus grėsmei, Eurycantha horrida demonstruoja įspūdingus jogos judesiukus – jie gali iškreipti savo kūną ir panaudoti stuburą gynybai.
- Ramusis orkestras: nors ši gyvalazdė ir nėra garsiausia vabzdžių orkestre, Eurycantha horrida gali skleisti subtilius garsus, atogrąžų miško naktims pridedant akustinio žavesio.
Jeigu norite gyvai išvysti Eurycantha horrida natūralioje gamtoje, tai galite padaryti nukeliavę į Papua Naująją Gvinėją. Nuvykę į ten esantį atogrąžų mišką, būkite pasiruošę nuotykiams: nors čia nerasite stambių žinduolių, tačiau kitų įdomių gyvūnų, vabzdžių bei gan retų augalų apstu. Naujoji Gvinėja pripažinta, kaip sala turinti pačią įvairiausia florą pasaulyje. Joje yra žinomos 13 634 augalų rūsys. 2010-ųjų pradžioje Australijos mokslininkų vadovaujama ekspedicija Papua Naujosios Gvinėjos miškuose aptiko naujas žinduolių rūšis: stambiaausė pelė ir į skroblą panašus straublinis gyvūnas. Ekspedicijos metu, taip pat pavyko užfiksuoti kai kurias kitas retas gyvūnų rūšis, tokias, kaip Tenkilė - medžio kengūra ir Veimano medžio kengūra.