Jonvabalinis tarakonas (Schultesia lampyridiformis)
Pristatome Jums netikrąjį Pietų Amerikos jonvabalį. Tai nedidelių, ropinėjančių, plaukiančių ir skraidančių tarakonų rūšis, randama Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikoje. Laukinėje gamtoje jie dažniausiai veisiasi paukščių lizduose.
Savo išvaizda šie tarakonai primena jonvabalius. Net jų mokslinis vardas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „turintis jonvabalio formą“. Netikrieji jonvabaliai yra gana maži tarakonai (20 milimetrų kūno ilgio patelės ir 13 milimetrų kūno ilgio patinėliai), puikiai pamėgdžiojantys kaimynystėje gyvenančius jonvabalius, nors ir neturintys gebėjimo šviesti. Taip pat, priešingai nei jonvabaliai daugeliui plėšrūnų, tarakonai nėra nuodingi. Netikrieji Pietų Amerikos jonvabaliai susilaukia sąlyginai nedaug jauniklių – apie 12 vienu metu. Nimfos palyginus su suaugusiais tarakonais būna gana didelės.
Retas augintojas terariume pamatys juos skraidant, tačiau tiek jauni, tiek suaugę netikrieji jonvabaliai-tarakonai yra ypatingai greiti ir, deja, su malonumu ropinėja savo „namų“, kad ir koks tai bebūtų indas, paviršiais ir pralenda net ir pro labai smulkius tarpelius. Siekiant išvengti, kad šie tarakonai neišsilakstytų po jūsų namus, augintojai rekomenduoja indo viršų uždengti specialiu terariumams skirtu dangčiu su mikroskopinėmis angomis oro cirkuliavimui arba kita orui laidžia medžiaga, tačiau nepaliekant nė menkiausio tarpelio tarakonams pasprukti. Turėkite omenyje, kad toks bėglys natūralioje jūsų namų aplinkoje ilgai neišgyventų.
Substratas gyvenamajame inde turėtų būti sausas ir birus. Aukštas drėgmės lygis, gera oro ventiliacija ir karštis yra gyvybiškai svarbūs norint veisti šiuos tarakonus. Inde derėtų palaikyti apie 24–29oC laipsnių šilumą ir virš 60 procentų drėgmę.
Augintojai nerekomenduoja netikrųjų Pietų Amerikos jonvabalių gyvenamosios aplinkos dekoruoti gyvais augalais. Tarakonai jų, be abejonės, paragaus, o pastarieji gali būti nuodingi jūsų augintiniams. Jie, palyginus su kitais panašaus dydžio tarakonais, valgo mažiau, tačiau rūpestingas augintojas turėtų pasirūpinti, kad jų dieta būtų gausi proteinų ir vandens. Tam labiausiai tiks sausas šunų ėdalas, apelsinai. Augintojai retai mato juos valgant, o ir maistą patiekti pakanka kartą per savaitę. Gendantį maistą būtina pašalinti. Nepatartina gyvenamajame tarakonų inde padėti vandens lėkštelės, nes čia gali nuskęsti jaunikliai. Vandens pakaitalui puikiai tiks vandens želė.