Košenilis (Dactylopius coccus)

Košenilis (Dactylopius coccus)

Košeniliai (ang. Cochineal) yra plokšti, minkšto, ovalo formos kūno vabzdžiai. Jie yra kilę iš tropinės, subtropinės Pietų Amerikos ir Meksikos, kur natūraliai auga opuntijos – kaktusai, atliekantys ir gyvenamosios vietos, ir maisto šaltinio funkciją.

Patelės yra maždaug 5 mm ilgio, besparnės. Jos buriasi ant kaktusų, pasidengia baltu plaušišku vašku ir nebejuda. Dėl didelės karmino rūgšties koncentracijos (19-22 %) patelių kūno skysčiai yra tamsiai raudonos spalvos. Suaugę patinai yra mobilūs, daug mažesni už pateles, turi sparnus bei du ilgus „uodeginius“ plaušelius. Kaktusais patinai maitinasi iki seksualinės brandos, tuomet nustoja maitintis ir išgyvena maždaug tris dienas, tad yra retai pastebimi.

Po poravimosi, apvaisinta patelė padeda iki 1000 kiaušinėlių, iš kurių beveik iškart išsirita rožinės, trumpesnės nei 1 mm ilgio, judrios nimfos. Patelės įsikuria arba aplink motininius vabzdžius, arba lipa į kaktusų viršūnes ir leidžiasi nunešamos vėjo ant kitų augalų, o nusileidusios ant tinkamo, pavėsingoje vietoje pradeda maitintis. Įsikūrusios, jos pradeda dengtis vašku, kuris apsaugo nuo išdžiūvimo bei karščio ir šalčio. Subręsta po antro nėrimosi. Dauguma patinų nimfos stadijoje lieka po motinos vaško danga ar buriasi aplink. Po keturių nėrimųsi jie tampa sparnuotais suaugėliais ir skrenda ieškoti patelės poravimuisi.

Iš išdžiovintų ir susmulkintų košenilių patelių kūnų yra išgaunami dažai. Priklausomai nuo džiovinimo būdo, galima išgauti įvairius atspalvius. Karminas yra išgrynintas dažas, gaminamas verdant košenilių miltelius amoniake ar natrio karbonato tirpale, nufiltruojant netirpias medžiagas bei dedant alūno, dėl kurio susidaro raudona aliuminio druska. Karminas plačiai naudojamas maisto ir kosmetikos pramonėje.