Meksikos liepsnakelis paukštėda (Brachypelma auratum)

Pristatome jums Meksikos liepsnakelį paukštėdą (Brachypelma auratum). Daugybę metų buvo manoma, kad ši tarantulų rūšis yra kalnuotų vietovių Meksikos raudonkelio paukštėdos (Brachypelma smithi, kurio vardas neseniai buvo pakeistas į Brachypelma hamorii) atmaina. Dėl jų panašumo jie buvo laikomi tos pačios rūšies paukštėdomis iki pat 1992 metų. Plačiau straipsnis apie tai rasite straipsnyje apie Meksikos raudonkelis paukštėda (Brachypelma hamorii)

Nuo raudonkelių liepsnakeliai skiriasi tamsesne spalva, ryškesniais „keliais“, baltais „žiedais“ ant, palyginti, lieknesnių kojų.

Meksikos liepsnakeliai paukštėdos užauga iki 12–15 cm. Jie subręsta gana vėlai – apie 5-uosius savo gyvenimo metus. Tuomet atsiskleidžia jų išraiškingumas ir spalvos, kuriomis šie vorai yra pagarsėję. Šie tarantulai yra ilgaamžiai. Patelės nelaisvėje gali išgyventi iki 30 metų. Patinėliai gyvena vidutiniškai iki 6-erių metų. Prieš subręsdami šie tarantulai yra aktyvesni nei kiti Meksikos paukštėdos. Augintojai teigia, kad suaugę jie tampa ramesni.

Dėl savo panašumo, Meksikos liepsnakelių paukštėdų priežiūra yra labai panaši į raudonkelių. Laisvėje jie gyvena Meksikoje, itin sausose vietovėse, kuriose vyrauja labai aukšta temperatūra. Taigi ir terariume reikėtų palaikyti +24–30°C laipsnių temperatūrą (optimali temperatūra – +25°C laipsniai). Drėgmė turėtų būti apie 65–75 procentus. Rekomenduojama paukštėdai į terariumą papildomai įdėti vandens lėkštelę, kad voras galėtų atsigerti ir, kad vandeniui garantuojant būtų drėkinamas oras drėgmei matuoti naudojamas hidrometras-termometras. Minimalus rekomenduojamas terariumo dydis turėtų būti 30 cm ilgio, 20 cm aukščio ir 30 cm pločio. Vis dėlto didesnį dėmesį reikėtų skirti terariumo dugną užpildančio substrato sluoksniui. Padenkite dugną kokoso durpėmis bent 5 cm sluoksniu, kad voras galėtų išsirausti sau urvelį.  Rekomenduojama padengti bent 10 cm, nes dažniausiai šie vorai terariume pasitenkina 7-8 cm urveliu. Substratą – kokoso durpes – patariama gerai suspausti ir sumaišyti su drėgnu smėliu, kad voras išsikastų stabilesnį urvą. Taip pat, kaip ir kitiems šios rūšies vorams terariume reikėtų padėti slėptuvę – kokoso kiautą, vazonėlį ar pan., kuriame jis galėtų pasislėpti nuo dienos šviesos. Sudarykite sąlygas savo augintiniui mėgautis prieblanda.

Meksikos liepsnakeliai paukštėdos turi puikų apetitą. Jie valgo gyvus svirplius, lervas, muses, tarakonus, žiogus ir kitus smulkius vabzdžius. Pertraukos tarp valgių priklauso nuo voro amžiaus ir dydžio. Nesuvalgytą maistą reikėtų pašalinti iš terariumo jau kitą dieną, dėl jūsų ir gyvūno saugumo rekomenduojame naudoti pincetą.

Suerzinti ar išgąsdinti Meksikos liepsnakeliai paukštėdos mėto plaukelius nuo savo pilvo. Esant kontaktui su žmogaus oda pastarieji gali sukelti bėrimą, niežulį, bet rimtesnių pasekmių dažniausiai išvengiama. O šio tarantulo įkandimas primena bitės įgėlimą. Vis dėlto, šie vorai pasižymi kaip ramūs ir „šaltų nervų“. Dėl ramaus savo būdo ir nesudėtingos priežiūros jie puikiai tinka pradedančiajam augintojui, nors įsigyti Meksikos liepsnakelį paukštėdą nėra labai paprasta. Jis yra gana retas egzempliorius augintojų kolekcijose.

Pasidalinkite