Meksikos rožiniakojis (Brachypelma klaasi)
Šiame straipsnyje papasakosiu apie Meksikos rožiniakojį paukštėdą arba tiesiog Brachypelma klaasi.
Sužinosite kuo ypatingas šis voras, jo charakterio įpatybes, koks terariumas reikalingas paukštėdai ir kuo maitinti egzotinį augintinį.
Brachypelma klaasi laikomas gražiausiu, masyviausiu ir ganėtinai retu augintiniu. Dėl šių priežaščių įsigyti vorą tikrai nėra pigu. Dar prisideda ta priežastis, jog išveisti nelaisvėje nėra taip paprasta kaip jo gentainį Garbaniuotaplaukį paukštėdą (Brachypelma albopilosum). Nekreipiant dėmesio į tai šis voras yra nuostabus pasirinkimas tik pradedančiajam paukštėdų augintojui. Meksikos rožiniakojis paukštėda taip pat yra vienas iš ilgaamžiškiausių vorų, kadangi patelės gali gyventi net iki 25 metų. Gamtoje Brachypelma klaasi gyvena Meksikoje, pusdykumėse ir kalnų miškuose iki 1,5 kilometro aukštyje skaičiuojant nuo jūros lygio. Todėl auginant nelaisvėje šiam vorui reikalinga nedidelė drėgme apie 60-70 procentų. Visada auginat gyvūną nelaisvėje, reikia stengtis kaip įmanoma labiau pritaikyti sąlygas atitinkančias jo natūralias gyvenamasias.
Suaugusiam individui rekomenduojamas horizontalus terariumas, kurio minimalūs išmatavimai turėtų būti 30*25*25 centimetrai . Kaip ir gamtoje šie vorai yra naktiniai, dienos metu visą laiką stengiasi būti kuo mažiau matomi ir suaktyvėja į pavakarę, naktį. Todėl terariume turėtų būti bent 5 cm kokoso durpių substrato, tam , kad voras galėtų pasikasinėti. Šiam pauktėdai rekomenduojamos slėtuvės. Įdėjus ją į terariumą voras mažiau užsikasinės ir bus geriau matomas. Labai svarbus dalykas drėgnė, bet dar svarbesnis jos optimalus palaikymas. Jokiu būdu negalima perlaistyti, nes tuomet ne tik jūsų egzotinis augintinis jausis blogai, bet gali prasidėti bėdos dėl grybelio ar pelėsio. Užtenka kelis kartus per savaitę nupurkšti terariume esančias kokoso durpes drungnu vandeniu. Meksikos rožiniakojis paukštėda yra tas voras, kuris nepasižymi toksiškais nuodais, o ir kanda labai retais atvejais, bet kaip gynybos būdą naudoja alergizuojančius plaukelius esančius ant jo pilvelio. Juos meta į priešą esant poreikiui apsiginti ar išsigandus. Patekus šiems plaukeliams ant rankų būtina kaip įmanoma greičiau nusiplauti su karštu vandeniu ir muilu. Visais įmanomais būdais stenkitės, jog šie plaukeliai nepatektų į akis ar kvėpavimo takus. Maitinimas šio voro problemų dažniausiai nesukelia. Mažylius reikia maitinti kas kelias dienas svirpliais, tarakonais ar vikšrais.
Svarbiausia parinkti tinkamą dydį, jog voras nebijotų maisto, todėl geriausiai tinka viskas kas yra mažesnis už jūsų augintinį. Suaugusius uženka maitinti kartą per savaitę, kartais net ir rečiau. Voras puikiai gali išbūti be maisto ir kelis mėnesius. Ką jūs galvojate apie paukštėdas? Ar auginate paukštėdą? Ar norėtumėt auginti, bet sunku išsirinkti? Rašykite komentarus su klausimais ar tiesiog pasidalinkite savo patirtimi, lūkeščiais.