Mėlynasis tarantulas (Pterinopelma sazimai)

Šis voras yra itin įstabus: tamsiai mėlynos, indigo ir kitų mėlynų atspalvių kūnas ir kojos, ant pilvelio įsimaišę raudoni plaukeliai, o ilgis su ištiestomis kojomis gali siekti 15 cm. Mėlynasis tarantulas (ang. Brazilian Blue), nors pirmą kartą atrastas 1901 m., o Dr. Ivan Sazima surinko pirmuosius egzempliorius antroje XX a. pusėje, kaip nauja rūšis buvo patvirtintas tik 2011 m., tad ir mokslininkams, ir arachnofanams jis yra dar mažai pažįstamas gyvis. Ši rūšis buvo atrasta viename kalnuotame, ekologiškai išskirtiniame Brazilijos regione, tačiau juos auginti nėra itin sunku, tiesiog didesnį dėmesį reikia skirti tinkamiems drėgmės ir temperatūros lygiams palaikyti. Dar iš kitų tarantulų Mėlynieji išsiskiria savo miklumu, jie gali greitai bėgti, ypač kol dar jauni, tad elgtis su jais derėtų atsargiai, ne tik dėl dilginančiųjų plaukelių (galinčių sudirginti akis, gleivinę ir net sukelti alerginę reakciją) ar įkandimo pavojaus... Nebent maga savo kailiu patirti, kaip veikia jų nuodai – prilygsta ar pranoksta kitų paukštėdų nuodus, toksiškumu panašius į bitės. Tiesa, paukštėdos pajutę pavojų pirmiausia stoja į gynybinę poziciją – pakelia dvi priekines poras kojų ir atstato savo į iltis panašias cheliceras, taip vizualiai padidėdami ir gąsdindami puolėją. Ir tik kai neturi kitos išeities, imasi realią žalą priešininkui galinčių padaryti (ar bent nukreipiančių dėmesį kol pabėgs) veiksmų.

Mėlynieji tarantulai yra žemėje gyvenantys vorai; jie išsirausia urvelius, mėgsta slėptis po akmenimis ir medžioja aukas tykodami jų. Pastebėję tinkamą gyvį, jie šoka ant jo, suleidžia nuodus ir suvirškintus susiurbia.

Kaip dažnai būna gyvūnų karalystėje, patelių ir patinų išvaizda skiriasi. Suaugusios patelės puošnesnės, stambesnės, o ir gyvena ilgiau už patinus. Joms būdingi ryškesni mėlyni tonai, o patinų atspalviai blankesni, jie panašesni į abiejų lyčių jauniklius, kurie yra pilkų, rudų spalvų. Tam tikru metu Mėlynieji pasidaro kitos spalvos. Prieš nėrimąsi vorai patamsėja: pagal šį ženklą galima numatyti, kad tai netrukus įvyks. O Pterinopelma sazimai atveju patamsėjimas reiškia, kad iš mėlynos spalvos jie tampa violetiniais – tai tikrai neeilinis vaizdas!

Jei esate ne pradedantysis augintojas, šie paukštėdos galėtų būti puikūs naminiai gyvūnėliai; kuo didesni, tuo jie tampa ramesni. Aktyvūs pagrinde nakties metu. Nerekomenduojama laikyti vorų grupėmis. Temperatūra turėtų būti palaikoma žemesnė nei tipiniams Brazilijos tarantulams, 24–28°C. Drėgmę reikėtų palaikyti apie 70–80%. Svarbu šiems rausėjams parūpinti pakankamai substrato, kurio bent dalis turėtų būti sausa (periodiškai dalį drėkinti, leidžiant visiškai išdžiūti, kad neaugtų pelėsis). Didesniems vorams bent kas savaitę ar dažniau keisti pusės jo dydžio indelyje esantį vandenį, o mažiausiesiems, per mažiems gerti iš indelio, kartą ar du per savaitę papurkšti vandens ant vienos talpos sienelės. Maitinti galima svirpliais, argentininiais tarakonais, zoofobusais, didžiojo milčiaus lervomis. Gerai maitinami vorai auga gana greitai, subręsta per 2-3 metus.

Pasidalinkite