Oranžinė Meksikos gražuolė (Brachypelma baumgarteni)
Pristatome retai kolekcijose sutinkamą oranžinę Meksikos gražuolę (ang. Mexican orange beauty). Trumpai apžvelgsime jos ypatumus, laikymo sąlygas ir meniu.
Daugybę metų buvo diskutuojama, ar ši tarantulų rūšis nėra nevaisingas Meksikos raudonkelio (Brachypelma smithi, taip pat žinomo kaip Brachypelma hamorii) ir Meksikos ugniakojo (Brachypelma boehmei) paukštėdų hibridas. Galiausiai buvo nustatyta, kad tai netiesa.
Oranžinė Meksikos gražuolė savo išvaizda dažniausiai lyginama su Meksikos ugniakoju paukštėda. Nuo pastarojo ji labiausiai skiriasi savo kojomis – nuo viršaus jos nušviesėja nuo ryškiai oranžinės iki gelsvos spalvos. Taip pat šis tarantulas turi tamsią dėmę ant karapakso (galvakrūtinės).
Suaugusios oranžinės Meksikos gražuolės kūnas gali siekti apie 15 cm. Šie tarantulai ilgaamžiai, o patelės gali išgyventi net 30 metų!
Gyvenamoji šių paukštėdų vieta yra Meksikoje, Mičoakano valstijoje, Pietų Siera Madrės kalnų grandinės prieškalniuose . Šiose apylinkėse oro temperatūra svyruoja apie +30oC laipsnių, o vasarą oras įkaista iki +40 oC laipsnių. Nuo karščio jie tikriausiai slepiasi savo urvuose, nors arachnologai apie tai nepateikia jokios informacijos. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad jie daugiau laiko praleidžia ant žemės paviršiaus.
Šio tarantulo priežiūra gali būti tokia pati kaip ir Meksikos raudonkelio voro. Norėdami turėti laimingą ir ilgaamžį augintinį, suteikite jam kuo patogesnes gyvenimo sąlygas ir sukurkite malonią gyvenamąją aplinką. Šie tarantulai puikiai įsikuria 30 cm ilgio, 20 cm aukščio ir 30 cm pločio terariume. Minimalus terariumo dugną užpildantis substrato gylis turėtų būti bent 5 cm. Substratas – kokoso durpės – turėtų būti gerai suspaustas ir sumaišytas su drėgnu smėliu, kad voras išsikastų stabilesnį urvą. Terariume derėtų palaikyti +24-28oC laipsnių temperatūrą ir 70–85 procentų drėgmę. Rekomenduojama paukštėdai į terariumą papildomai įdėti vandens lėkštelę, kad voras galėtų atsigerti ir, kad vandeniui garantuojant būtų drėkinamas oras. Augintojai taip pat kartais drungnu vandeniu papurškia vieną terariumo sienelę. Esant per didelei drėgmei arba dehidratuodamas Meksikos raudonkelis paukštėda gali spiestis terariumo kamputyje. Kadangi šie gyvūnai yra naktiniai, ryški šviesa jiems kelia stresą. Taigi šviesiuoju paros metu sukurkite jam sąlygas mėgautis prieblanda. Tinkamas būdas tokioms sąlygoms sukurti – į terariumą įdėti kokoso kiautą ar vazonėlį, kuriame paukštėda galėtų slėptis.
Oranžinės Meksikos gražuolės meniu mažai skiriasi nuo kitų Meksikos paukštėdų. Vis dėlto augintojai jai nesiūlo ypač didelių vabzdžių. Šis paukštėda valgo gyvus svirplius, lervas, muses, tarakonus, žiogus ir kitus smulkius vabzdžius.
Oranžinė Meksikos gražuolė pagarsėjusi kaip ypač nervingas tarantulas. Augintojai teigia, kad suerzinta ji gana dažnai mėto plaukelius nuo savo pilvo, nors ir retai puola. Šie plaukeliai reaguoja su žmogaus oda ir gali sukelti bėrimą ar įkyrų, skausmingą niežulį. Todėl vertėtų šia gražuole žavėtis per didesnį atstumą, jos neliečiant ir juo labiau neimant ant rankų.
Kolekcijose ši gražuolė yra pasididžiavimo objektas. Kadangi nelaisvėje šie tarantulai veisiami retai, juos įsigyti yra sudėtinga. Turint tai omenyje, prieš perkant oranžinę Meksikos gražuolę augintojams derėtų gerai pasidomėti pačiu pirkiniu ir pardavėjais. Kai kurie prekiautojai Meksikos paukštėdomis, sukryžmina skirtingas jų rūšis ir siūlo kaip brangią retenybę.