09 Bal

Pienine gyvate (Lampropeltis Triangulum)

Gyvatės (Serpentes)

Lampropeltis Triangulum, taip pat dar vadinama Pienine gyvate. Šį pavadinimą ji gavo iš senovės pasaulio liaudies pasakos. Joje pasakojama, kad gyvatė čiulpusi žindančių motinų ir karvių pieną iki tol, kol to pieno nebelikdavo nei lašo. Todėl galvijų augintojai, dėl pieno trūkumo, kaltę suverčia pieninėms gyvatėms.

Pieninė gyvatė (Lampropeltis triangulum) iš Serpentes šeimos karališkųjų gyvačių (Lampropeltis) genties yra laikoma viena gražiausių gyvačių pasaulyje. Sodrių spalvų derinys (raudonos, juodos, baltos) leidžia jas lengviau pastebėti iš tolo. Pastebėsite jas ir tarp tankios žolės, krūmo šakose, taip pat ir tarp akmenų.

Kalbant apie laukinę gamtą, tokia spalvų paletė dažniausiai reiškia tik vieną: „Nesiartink prie manęs - aš pavojingas! Tačiau kalbant apie pienines gyvates, mes kalbame tik apie bandymą imituoti labai nuodingas dygliakinių (Elapidae) šeimos Micrurus, Leptomicrurus ir Micruroides genčių koralines gyvates. Tai gi, dėl to, šios gyvatės yra tikros mimikos meistrės.

Mimika - imitacija, maskavimas, (prancūziškai mimėtismas, angl. mimika). Mimika yra dviejų (ar daugiau) organizmų tipų panašumas, kuris evoliucijos eigoje tapo apsaugine priemone. Ta pati sąvoka dažnai vartojama ir visiems ryškių spalvų imitacijos procesams bei gyvūnų panašumo į negyvus daiktus atvejus.

Šios gyvatės, kilusios iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos, aptinkamos 3500 metrų virš jūros lygio aukštyje. Dėl to yra daug atsparesnės šalčiui. Pieninės gyvatės palyginti nedidelė vidutiniškai užauga iki 1,5 metro.

Jums tikriausiai įdomu, o kokia yra ta, didžiausia kada nors užregistruota pieninė gyvatė? Šis titulas pelnytai atitenka juodajai pieninei gyvatei. Juodosios pieninės gyvatės paprastai užauga nuo 90 centimetrų iki 1 metro ir 80 centimetrų. Naujausiais duomenimis didžiausia kada nors užregistruota gyvatė buvo net 2 metrų ilgio!

Šiuos gana nepretenzingus roplius galima rekomenduoti kaip pirmąją gyvatę. Auginant šias gyvates susidoros net pradedantysis gyvačių entuziastas. Pieninėms gyvatėms nereikia pernelyg didelio terariumo, kuriame jos jausis nejaukiai ir bandys pasislėpti. Projektuojant terariumą, patartina stengtis atgaminti prerijų gamtos lopinėlį, todėl dekoracijoms galima panaudoti sausas šakas ir lieanas, nedygliuotus kaktusus, dirbtinius augalus, bei samanas.

Pieninės gyvatės minta pelėmis, žiurkėmis ir vištomis. Kartais valgo mažus driežus. Taip pat būtina duoti vitaminų ir mineralinių papildų, o tai ypač svarbu jaunoms augančioms gyvatėms.

Pieninių gyvačių, Lampropeltis triangulum, geografinis diapazonas yra platesnis nei daugelio kitų gyvačių rūšių. Jas galima rasti JAV beveik bet kur į rytus nuo Uolinių kalnų.

Pieninės gyvatės gali klestėti įvairiose buveinėse. Paprastai jos aptinkamos aplink spygliuočių ar lapuočių miškų pakraščius, tačiau jų taip pat galima rasti atogrąžų kietmedžio miškuose, atviruose miškuose, sausose ar šlapiose prerijose, savanose, uolėtų kalvų šlaituose, nedideliuose upeliuose ar pelkėse, žemės ūkio ar priemiesčių vietovėse.

Faktai apie pieninę gyvatę

  • Grobis: graužikai, ropliai, gyvatės.
  • Tiesą sakant, pieninės gyvatės yra pakankamai drąsios, kad valgytų koralines gyvates, kurias jos imituoja savo išvaizda.
  • Jų didžiausias gynybos mechanizmas yra mimika, nes atrodo gana panašios į keletą gyvačių rūšių, kurios yra daug pavojingesnės.
  • Vados dydis: 6-24 kiaušiniai
  • Mėsėdis roplys
  • Spalva: geltona, raudona, juoda. Kiekviena pieninė gyvatė turi nuo 19 iki 23 žvynų eilių.
  • Gyvenimo trukmė: laukinėje gamtoje pieninės gyvatės vidutinė gyvenimo trukmė yra nuo trejų iki ketverių metų. Yra duomenų, kad gyvatės gyvena nelaisvėje iki 22 metų.
  • Dydis: šių gyvačių dydis yra labai įvairus tarp daugelio rūšių. Jos užauga nuo 40 centimetrų iki 1 metro ir 75 centimetrų ilgio. Centrinėje ir Pietų Amerikoje gyvena bene didžiausios pieno gyvatės.

Pieninių gyvačių rūšių yra daug, štai keletas iš jų:

Pasidalinkite