Šėtoniškasis lapauodegis gekonas (Uroplatus phantasticas)
Kviečiame susipažinti su Madagaskaro tropiniuose miškuose gyvenančiu fantomu – šėtoniškuoju lapauodegiu gekonu. Neveltui šio driežo vardas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „plokščiauodegis“ (lot. uroplatus) ir „įsivaizduojamas“ (lot. phantasticas). Jo unikalus gebėjimas imituoti medžių lapus jau kelis dešimtmečius žavi reptilijų gerbėjus.
Šėtoniškieji lapauodegiai gekonai yra maskuotės meistrai. Rantytas, lengvutis 4–9 gramų, 6-15 centimetrų gekono kūnas, gyslota oda ir uodega, atrodanti, kaip apgraužtas lapelis, primena sudžiūvusį lapą, nesunkiai pranykstantį medžių lapijoje. Jiems būdinga ruda kūno spalva, tačiau jie taip pat būna purpuriniai, oranžiniai, geltoni ar pilki. Jie neturi akių vokų, o nešvarumus nuo akių nusivalo ilgu liežuvėliu. Dažnai diskutuojama, ar Uroplatus phantasticas ir Uroplatus ebenaui nėra tas pats gekonas, tačiau pastarieji neturi tokių didelių spyglių ant galvos ir nugaros.
Nesunku įsivaizduoti, kaip lengvai šie Madagaskaro miškų fantomai išvengia plėšrūnų. Tačiau nepaisant kamufliažinės maskuotės, jie taip pat geba savanoriškai pamesti uodegą arba išvengti šešėlio prisispausdami prie žemės. Norėdamas išgąsdinti plėšrūnus šis gekonas plačiai išsižioja demonstruodamas rožinę burną.
Mokslininkai teigia, kad šėtoniškieji lapauodegiai gekonai gali gyventi tik specifinėje aplinkoje, todėl ir aptinkami tik viename pasaulio kamputyje – šiaurės ir centriniame Madagaskare. Taigi augintoją, pasiryžusį skirti visą reikalingą dėmesį šiam driežui, pastarasis gali džiuginti net virš 10 metų. Vis dėlto lyginant su kitais Uroplatus genties gekonais, šėtoniškojo lapauodegio priežiūra nelaisvėje yra viena iš paprastesnių. Dėl savo smulkumo, jį galima laikyti nedideliame terariume. Terariumas turėtų būti kiek įmanoma vertikalesnis, o jį dekoruojant rekomenduojama išnaudoti kiek įmanoma daugiau erdvės į aukštį. Daugiausia vietos sukursite inde pasodinę gyvą augalą, pvz., fikusą ar skindapą. Jiems reikalinga gana žema temperatūra (22–25oC laipsniai šilumos) ir didelė drėgmė (60–100 procentų). Substratui tinkamiausia yra samanos. Jų meniu sudaro smulkūs vabzdžiai – nedideli tarakonai ar svirpliai (pvz., Turkestaninis tarakonas, Dubijos tarakonai , Madagaskaro šnypščiantis tarakonas). Prieš patiekiami, jie turi būti apibarsyti kalciu. Vis dėlto, prieš įsigyjant tokį augintinį derėtų nuodugniai pasidomėti jo priežiūra ir pasiruošti asmeninį jo priežiūros vadovą.
Šėtoniškųjų lapauodegių gekonų išvaizda, jiems populiarėjant, sukėlė šurmulį ir kalbas apie „velnią reptilijos kailyje“. Nors kai kurie šios rūšies atstovai išties atrodo demoniškai – raudonos akys, spygliai tarsi maži ragiukai ant galvos – iš tiesų jie yra labai ramaus būdo, vengia šurmulio ir labiausiai mėgsta snausti ant medžių. Tai yra naktinis gyvūnas, tamsiuoju paros metu gaudantis vabzdžius.
Šių gekonų paprastai neįsigysite. Anksčiau tai padaryti buvo paprasčiau, o dabar dėl sumažėjusių eksporto kvotų iš Madagaskaro ir nedidelio kiekio veisiančiųjų juos plačiajame pasaulyje, augintojų kolekcijose driežas-fantomas yra siektinas, tačiau retas egzempliorius.