Skorpionai (Scorpiones)

Skorpionai (Scorpiones) tai seniausi žinomas nariuotakojų būrys. Tai labai primityvūs voragyviai, kuriuos kai kurie tyrinėtojai laiko atskira klase.. Tai retas pavyzdys, kai galima pasekti jų persikėlimą iš vandyno į sausumą.
Tarp protėvių rasti gyvūnai, gyvenę prieš  440 – 405mln metų, labai panašūs į dabartinius skorpionus, bet tai – vandens gyvūnai. Vandens gyvūnų galūnės – aštrus narelis, o sausumos gyvūvų kojos ilgėjo , kol prisitaikė vaikčioti žeme. Jie, panašūs į dabartinius skorpionus, atsirado prieš  maždaug 300 mln metų.
Skorpionai – gan stambūs gyvūnai,  5 – 10cm  ,kai kurie  iki  20 cm. Išore jie labiau panšus į vėžius negu į vorus,: ilgu nariuotu kūnu, uodega, stambiais pedipalpais - galingomis žnyplėmis. Galvakrūtinė padengta vienalyčiu kiautu, ant kurio – akys: viduryje 2 didelės , šonuose – 5 poros mažų . Cheliceros nedidelės. Uodega baigiasi paskutiniu nareliu, kuriame - nuodai.  Jie išteka per aštrų geluonį. Skorpionai – šilumamėgiai gyvūnai, gyvenatys sausose karštose dykumose, drėgnuose tropikų miškuose, jūros pakrantėse.
Jie blogai prisitaikę prie sauso klimato. Savo slėptuvėse jie perneša lengviau sausą klimatą ir karštį. Legenda apie skorpionų savižudybę kalba apie sunkiai pernešamą drėgmę. Jei patalpintume skorpioną ugnies žiede, jis žus. Skorpionai nejautrūs savam nuodui. Poravimosi metu skorpionai patinai patelei suleidžia geluoniu nuodų, kad ši suaktyvėtų.


Visi skorpionai  - naktiniai gyvūnai, dieną slepiasi slėptuvėse, po akmenimis, žvėrių urvuose arba užsikasa į dirvą, kur didesnė drėgmė. Kartais jie įslenka į žmonių namus, netgi užlipa sienom į antrą aukštą, bet niekad nebūna šalia žmogaus.
Skorpionai – naktiniai plėšrūnai. Medžioja eidami lėtai, pakelta uodega,  truputį atvertomis žnyplėmis.  Jų regėjimas prastas. Skorpionas juda lėtai (ant pedipalpų plaukeliai).Jis tiksliai reaguoja į kokį nors judantį daiktą.  Jeigu tai tinkamas grobis ,jis sugriebia, jei per didelis – pasitraukia grasindamas. Jis sulenkia savo uodegą ir mojuoja ja į šalis. Grobį pagauna žnyplėmis. Cheliceromis jis susmulkina ir įdeda burnon. Jeigu auka priešinasi, jis žaloją ją, suleisdmas nuodus. Maitinasi skorpionai vorais, šimtakojais, įvairias vabzdžiais, lervomis. Stambūs skorpionai gali suėsti driežą, nedidelį peliuką. Jie gali ilgai badauti. Žinomi atvejai, kai skorpionai badavo net pusę metų. Dykumos skorpionai apsieеina be vandens, o tropikų miškų skorpionams vanduo būtinas.
Skorpionų dauginimas lydimas savitų vestuvinių demonstracijų. Arba santuokinių pasivaikščiojimų. Patinėlis ir patelė mosikuoja žnyplėmis ir, iškėlę į viršų uodegas, daugelį valandų vaikšto kartu. Ypač patinėlis stengiasi dėl pasyvios patelės. Prieš poravimąsi skorpionai slepiasi. Dažnai patinėlis išrausia nediduką įdubimą, nepaleisdamas patelės. Patinėlis privilioja patelę.


Dauguma rūšių skorpionų - gyvavedžiai, kai kurios deda kiaušinėlius. Embriono vysymasis mamos kūne labai ilgas: keli mėnesiai ir ilgiau. Vaisingumas neaukštas - nuo 5 - 6 vaikiukų iki kelių dešimčių. Mažyliai užsiropščia ant mamos nugaros ir laikosi ten 7 – 10 dienų. Rūpestis vaikiukais padidina išgyvenimo galimybę ir pagreitina augimą. Netgi pakankamai stambūs skorpioniukai, išsinėrę keletą kartų, negali dar patys pagauti grobio, pavyzdžiui, tarakonų. Jei jie netektų mamos, didžioji vaikiukų dalis mirtų iš bado arba atsidurtų broliukų pilveliuose. Mama maitina juos stambiu grobiu, kurį pagauna, o po to suplėšo jį į gabalus.Ji neleidžia, kad vaikai suėstų vienas kitą. Skorpionė su palikuonimis labai agresyvi. Vaikiukai sugeba pažinti savo mamą: jei juos kažkuriam laikui izoliuotume, o po to  patalpintume su keletu patelių, jie nesuklys atpažindami savo mamą.
Suaugusiais jie tampa per metus – pusantrų, įveikdami 7 išsinėrimus. Gyvenimo trukmė nėra tiksliai nustatyta, bet aišku, kad jie gyvena kektą metų.
Tvirti šarvai ir nuodinga uodega ne visada gelbsti skorpionus nuo priešų. Juos puola stambūs plėšrūnai šimtakojai, kai kurie vorai, driežai, paukščiai. Pikčiausias skorpionų priešas - žmogus. Nuo senų senovės skorpionai kėlė žmogui pasibjaurėjimą, siaubą. Pasak pasakojimų ir legendų, skorpionai gali lygiuotis nebent su vorais, nes šie irgi kėlė siaubą ir pasibjaurėjimą.  Skorpionai figūruoja senovės egiptiečių ir graikų mituose, astrologijoje, jo vardu pavadintas žvaigždynas. Krikščioniškoje religijoje  - tai tipiškas gyventojas. Paplitusi nuomonė, kad skorpionai specialiai suieško miegantį žmogų, kad sužalotų. Tai ne tiesa. Ten, kur jie gyvena, dažnai ateina į žmonių namus medžioti naktį ir gali nejučia atsidurti lovoje. Jei miegantis žmogus netyčia prispaus skorpioną, jis gali sužaloti, bet pirmas jis niekada nepuls. Skorpiono dūris – dažniausiai tik jo gynyba. Žmogui jis nėra mirtinai pavojingas, bet pasitaikė atvejų, kai jis turėjo gan sunkių pasekmių, ypač vaikams.