Smaragdinė rytų elisija (Elysia chlorotica)
Visuomenei tiek daug dėmesio skiriant alternatyviems energijos šaltiniams, nemažai ko galima pavydėti smaragdinei rytų elisijai. Tai jūrų šliužų šeimos atstovė, gyvenanti druskingose ir sekliose Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrančių pelkėse ir įlankose. Per 9–10 mėnesių trukmės savo gyvenimą smaragdinės rytų elisijos užauga iki 6 centimetrų.
Šis šliužas pasižymi išskirtiniu gebėjimu fotosintezuoti maistą, kurį suvalgo. Tai yra vienas iš nedaugelio gyvūnų karalystės atstovų, sugebančių pagaminti chlorofilą – žalios spalvos pigmentą aptinkamą augalinių ląstelių kūneliuose, kurie saulės energiją naudoja anglies dioksidui paversti angliavandeniais ir lipidais. Šios rūšies šliužai ir patys atrodo kaip platūs, vilnijantys žali lapai su sraigės galva.
Tokią super galią šis šliužas įgauna čiulpdamas gelsvai žalius dumblius Vaucheria litorea. Naujausi tyrimai parodė, kad šliužas į savo genetinę struktūrą įsisavina jų genus! Mokslininkai teigė, jog neįmanoma, kad augalo genai šliužo ląstelėse galėtų būti aktyvūs. Vis dėlto, jie daro akivaizdžią įtaką smaragdinės rytų elisijos gyvenimui. Ląstelės, kurios dengia šliužo virškinamąjį traktą įsisavina dumblių chloroplastus. Ilgą laiką buvo neaišku, kaip šiam šliužui tai pavyksta. Pietų Floridos universiteto mokslininkai, pasinaudoję pažangiausiomis technologijomis nustatė, kad smaragdinės rytų elisijos chromosomos turi dalį Vaucheria litorea dumblių genų, kurie atsakingi už chloroplastus ir chlorofilo sintezę.
Išsekus maisto atsargoms, šis šliužas gali mėnesius išgyventi tik saulės energijos dėka. Teksaso universiteto mokslininkai 10 mėnesių laikė šiuos šliužus jūriniame akvariume be maisto ir jiems pakako tik saulės energijos. Jos užteko net kiaušinėliams padėti. Minėtuose dumbliuose chloroplastai taip ilgai aktyvūs neišlieka, tačiau šliužo genuose užkoduota informacija, kaip pratęsti jų galiojimo laikotarpį. Ir nors naujai gimusiems šliužams reikės naujo dumblių chloroplastų davinio, tačiau iš kartos į kartą jų genuose bus saugoma informacija kaip tas medžiagas išnaudoti.
Tai yra vienas įdomiausių genų perdavimo atvejų gamtoje. Mokslininkai teigia, kad sėkmingai perdavus genus skirtingose rūšyse, rūšis gali evoliucionuoti su bet kuria nauja karta. Tad galima tik laukti, kaip dar mus nustebins smaragdinė rytų elisija.