Socialinis voras (Anelosimus eximius)

Jeigu kada lankysitės Brazilijos tropiniuose miškuose ir pastebėsite milžinišką baltą dangą tarp medžių bei krūmų, žinokite, tai Anelosimus eximius! Iš pirmo žvilgsnio pavieniui šie voriukai visai nedideli, tačiau gyvendami kartu, didelėmis grupėmis jie sukuria nuostabų didžiulį socialinį tinklą. Dėl to Anelosimus eximius dar vadinami socialiniais vorais.

Šio voro facebook paskyra galėtų atrodyti maždaug taip:

Paskutinis socialinio voro facebook įrašas tikriausiai būtų apie 2013 metų įvykius Santo Antonio da Platina mieste, Brazilijoje. Šimtai vorų krito iš dangaus. Taip nutiko dėl to, kad stiprus vėjas ištaršė didžiulį vorų tinklą ir šie pasipylė ant žemės lyg maži lietaus lašai.

Šie socialiniai vorai gyvena, dirba ir atlieka įvairias užduotis tinklo viduje. Užduotys apima: tinklo priežiūrą ir kūrimą, jauniklių globojimą. Be to, vorai bendradarbiauja gaudydami įstrigusius į tinklą vabzdžius. Šios užduotys dažnai atskiriamos pagal amžių ir lytį.

Socialiniai vorai yra sėslūs. Emigracija yra labai reta. Tačiau, vorų persikėlimą gali įtakoti papildomi veiksniai, tokie kaip vėjas ar kitos prasto oro stichijos, taip pat aukšti sunkvežimiai. Tai įvyksta tuomet, kai lizdai yra įkurti prie pat kelio.

Anelosimus eximius sukuria savo tinklą taip, kad jis veiktų kaip spąstai. Virš pagrindinio tinklo jie turi vertikalią nepridengtą angą. Ši dalis veikia kaip terpė kuri sugauna ir priverčia vabzdžius įkristi į apačioje esantį dubens formos lizdą. Nors šie vorai yra maži organizmai, tačiau tobulai atidirbta technika jiems leidžia sugauti daug didesnį grobį. Kaip pranešė Nentwig (1994), Anelosimus eximius mityba buvo tiriama dviejose vietovėse. Pirmoji buvo Cerro Galera, Panamoje, kur jų grobį sudarė 19,9% Formicoidea (skruzdėlės), 17,8% Coleoptera (vabalai), 17,2% Heteroptera (tikrieji vabzdžiai) ir 12,7% Blattodea (tarakonai). Antrasis buvo El Valle, Panamoje, kur jų racioną sudarė 9,1% Formicoidea, 35,0% Coleoptera, 10,6% Heteroptera ir 10,6% Blattodea.

Natūralioje ekosistemoje Anelosimus eximius voras turi kleptoparazitų, kurie klesti jų tinkle. Tai organizmai, kurie taip pat vadinami maisto vagimis. Pagrindinis socialinių vorų kleptoparaistas yra Argyrodes ululans. Tai mažesni vorai, kurie įsigudrina pavogti 11 mm dydžio grobį iš Anelosimus eximius tinklų. Cangialosi (1990) teigimu, dėl šių parazitinių vorų socialiniai vorai gali prarasti iki 26% savo maisto išteklių.

Yra du pagrindiniai veiksniai, dėl kurių vorai kuria bendruomenes ir gyvena dideliais būriais: 

  • Smarkūs lietūs – socialinių vorų įsikūrimo vietovėse vyrauja stiprios liūtys, todėl milžiniškų tinklų kūrimas ir priežiūra yra neišvengiama tik dirbant iš vien, komandoje. 
  • Socialiniai vorai medžioja grobį daug didesnį nei kiti vorai, todėl ir sudoroti tokio dydžio laimikį vienam būtų sudėtinga.

Pasidalinkite