Tykusis spyglius (Dolophones conifera)

Įsivaizduokite save Australijos miškuose. Galbūt einate pasivaikščioti, o gal esate nuotykių mėgėjas ir keliaujate į kokią nuošalią vietelę pasigrožėti gamta. Pailsus po intensyvaus ėjimo, sustojate pailsėti ir palinkstate prie artimiausio medžio. Ranka pagriebiate už šakos, kad galėtumėte šiek tiek atsiremti.

Staiga, po pirštais jaučiate keistus judesius, lyg kutenimą. Ant šakos tikrai kažkas yra. Atsargiai atitraukiate ranką, tikėdamiesi, kad vargšas padaras nebuvo suspaustas. Kokia pirma mintis ateina? Kas per padaras galėjo būti taip puikiai užsimaskavęs?

(nuotrauka priklauso: dustaway/Flickr)

Tai voras Dolophones conifera arba dar vadinamas priglundančiu/apsisukančiu voru. Tokį pavadinimą jis gavo dėl savo gebėjimo susitapatinti su paviršiumi, dažniausiai apsisukdamas aplink šaką arba priglusdamas prie medžio kamieno. Ši vorų gentis, daugiausia aptinkama Australijoje ir Okeanijoje. Jie priklauso Dolophones šeimos genčiai, kuriai priklauso apie 17 rūšių, žinomų dėl gebėjimo susilieti su aplinka. Paprastai, kai galvojame apie gyvūnus, turinčius šį maskavimo gebėjimą, dažniausiai galvojame apie chameleonus, varles, drugelius ir pan. Tačiau šis voras tai daro unikaliai. Patelės dažniausiai užauga iki 9mm , o patinai kiek mažesni, apie 5mm.

Jums tikriausiai įdomu ar šis voras nuodingas? Šių vorų maži kūneliai nepagamina tiek nuodo, kad pakenktų, dėl to galite jaustis saugiai. Tačiau įkąsti jis tikrai gali! Labai įdomu stebėti, kaip iš kamufliažo pozicijos voras keičiasi. Kojos tampa ilgos ir vietomis net tamsesnės spalvos. Stebuklinga, kaip vienas voriukas gali taip skirtingai atrodyti įvairiose situacijose. Dar įdomiau tai, kad besilaukdama patelė iš plokščios tampa apvali. Kiaušinėlis, kurį ji išstumia iš savo mažyčio kūnelio yra palyginus labai didelis ir turi geltoną atspalvį. Viename kiaušinėlyje telpa galybė mažų voriukų. Savo vaikus patelė kruopščiai įsuka į šilkinį tinklą ir kaip įmanydama slepia.

Šį neįtikėtiną voragyvį pirmą kart atrado bei aprašė lietuvių kilmės arachnologas, zoologas, grafas Eugenijus fon Kaizerlingas.

Jis gimė 1833 m.  kovo 22  d. Pakruojyje  baltvokiečių  šeimoje. Studijavo zoologiją Tartu universitete, priklausė vietos  vokiečių  studentų draugijai. Studijų metu daug keliavo tirdamas įvairius gyvūnus, buvo  Kaukazo kalnuose , o 1858-1859 m. dalyvavo ekspedicijoje  Chorasane . Pastarosios ekspedicijos metu aprašė gėlavandenės žuvies rūšį Squalius latus. Baigęs mokslus toliau keliavo po  Prancūziją ,  Jungtinę Karalystę  ir  Alžyrą . Keliaudamas susipažino su būsima žmona Margharete, istoriko Wilhelm von Dönniges dukra. Susituokęs atsisakė planų vykti į ekspediciją JAV ir nusipirkęs žemės apsigyveno Žemutinėje Silezijoje. Labai domėjosi vorais, kuriuos tyrinėjo savo ekspedicijų metu bei vorus, kuriuos atsiųsdavo jo kolegos. E. Kaizerlingo vorų kolekciją sudarė apie 10,000 eksponatų, o po jo mirties šią kolekciją įsigijo  Londono Gamtos istorijos muziejus . Mirė 1889 m.  balandžio 4  d. Reichenbache.