Vabzdžiai jūsų virtuvėje...
Jei perskaičius šiuos žodžius pirma mintis kyla apie dichlofosą – sustokite! Giliai įkvėpkite ir nuraminkite protą: grėsmės nėra. Atvirkščiai, tuoj sužinosite, kaip nariuotakojai padarėliai gali jums pasitarnauti atsidūrę jūsų lėkštėje.
Pradėkime nuo štai ko: jūs jau valgote vabzdžius. Ne tik kai išsižioję netyčia pagaunate musę, bet ir vartodami šokoladą, razinas, sultis, daržoves... net alų! Daugelyje maisto produktų yra vabzdžių dalių, tad kodėl gi nepradėjus žiūrėti juos kaip į maisto produktą? Akstinas pakeisti požiūrį ir pradėti juos valgyti sąmoningai galėtų būti Jungtinių Tautų pranešime minima prognozė, jog tam, kad augančios populiacijos mitybiniai poreikiai būtų patenkinti, iki 2050 m., kai žmonių bus jau 9 milijardai, maisto gamyba turėtų išaugti apie 70%. Tuo tarpu tinkamos žemdirbystei žemės lieka vis mažiau ir mažiau (net nekalbant apie miškų kirtimo ir kitų susijusių veiksmų poveikį ekosistemoms), žuvininkystė vandenynuose ir taip yra ribojama, o dėl gyvulininkystės susidaro daugiau šiltnamio dujų nei dėl transporto. Vabzdžių įtraukimas į maistream'ą galėtų padėti išspręsti potencialią krizę! Kaip? Lyginant su galvijų auginimu, vabzdžiams reikalinga tik nedidelė dalis erdvės, vandens bei pašaro; jų atliekos yra daug mažiau kenksmingos dirvožemiui; išskiria mažiau šiltnamio dujų. Kadangi vabzdžiai nėra žinduoliai, daug mažesnė ligų platinimo tikimybė. Šis itin tvarus ūkininkavimo būdas gali sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei efektyviau panaudoti resursus: pavyzdžiui, 10 kg pašaro reikalingi užauginti 1 kg jautienos arba 9 kg skėrienos. Tačiau žinios apie ekologinę naudą pakeis ne visų išankstinį nusistatymą prieš vabzdžių valgymą, tad ką dar vertėtų žinoti?
Daugelyje pasaulio vietų šie gyvūnai jau yra vartojami kaip užkandžiai: 2 milijardai žmonių kasdien valgo tokius gyvius kaip vikšrai, skruzdėlės, žiogai, – ir tai tik keli iš >1900 valgomų vabzdžių rūšių. Ne tik Japonijoje, bet ir Lietuvoje yra vartojančių bičių lervas, o aliejuje keptų ar virtų paukštėdų receptai sparčiai plinta tarp smalsių kulinarų. Vabzdžiai yra vertingas baltymų, naudingų riebalų, vitaminų bei mikroelementų šaltinis ir gali pakeisti ne tik mėsą, bet ir dažnus alergenus (karvės pieno baltymus, soją) maisto produkcijoje. Lentelėje galite pamatyti ir palyginti kai kurių vabzdžių ir mums įprastesnių baltymų šaltinių maistingumą. Beje, net ir tos pačios rūšies vabdžio maistingumas gali skirtis, priklausomai nuo jo augimo ar auginimo sąlygų. Galima net specialiai pagal poreikius praturtinti auginamus gyvūnus tam tikromis medžiagomis!
Maistingumas (per 100 g):
| Vabzdys
|
Baltymai (g) |
Riebalai (g) |
Angliavandeniai (g) |
Kalcis (mg) |
Geležis (mg) |
| Didžiojo milčiaus lerva
|
18.6 |
7.9 |
1.1 |
15.6 |
2.1 |
| Vaškinio ugniuko lerva
|
14.4 |
1.9 |
0.7 |
20.3 |
0.96 |
| Skorpionblakė
|
19.8 |
8.3 |
2.1 |
43.5 |
13.6 |
| Raudonoji skruzdėlė
|
13.9 |
3.5 |
2.9 |
47.8 |
5.7 |
| Šilkverpio vikšras
|
9.6 |
5.6 |
2.3 |
41.7 |
1.8 |
| Mėšlavabalis
|
17.2 |
4.3 |
0.2 |
30.9 |
7.7 |
| Svirplys
|
12.9 |
5.5 |
5.1 |
75.8 |
9.5 |
| Žiogas
|
20.6 |
6.1 |
3.9 |
35.2 |
5.0 |
| Žiogas
|
14.3 |
3.3 |
2.2 |
27.5 |
3.0 |
| Grambuolys
|
13.4 |
1.4 |
2.9 |
22.6 |
6.0 |
| Vapsva, bitė
|
25 |
— |
— |
— |
— |
| Sliekas
|
60 |
— |
— |
— |
— |
| Cikada
|
22 |
— |
— |
— |
— |
| Vikšras (Usta terpsichore)
|
28.2 |
— |
— |
355 |
35.5 |
| Vikšras (Imbrasia ertli)
|
9.7 |
— |
— |
50 |
1.9 |
| Termitas (Macrotermes subhyalinus)
|
14.2 |
— |
— |
40 |
7.5 |
| Striaubliukas (Rhynchophorus phoenicis)
|
6.7 |
— |
— |
186 |
13.1 |
|
|
|
|
|
|
|
| Jautiena (liesa, malta, kepta)
|
26 |
15 |
0 |
18 |
2.6 |
| Vištiena
|
27 |
14 |
0 |
15 |
1.3 |
| Kiauliena (kepta nugarinė)
|
27 |
14 |
0 |
19 |
0.9 |
| Žuvis (menkė)
|
18 |
0.7 |
0 |
16 |
0.4 |
(Šaltiniai: Florence V. Dunkel 1996, May R. Berenbaum 1995)
Vakaruose šiuo metu populiarėja perdirbtų vabzdžių gaminiai: miltai, sausi pusryčiai, baltyminiai batonėliai, sausainiai, šokoladai bei traškučiai, o tropinėse šalyse neretai valgomi gyvi vabzdžiai, tokie kaip medkopės skruzdėlės (tikras delikatesas), žiogai, skėriai, skydblakės, termitai. Visgi dažniausiai mažieji baltymų šaltiniai būna termiškai apdorojami.
Svieste pakepintos bičių lervos turi grybingą kumpio prieskonį, o keptos suaugusios bitės gali būti sumalamos į maistingus miltus (ir, pasak kinų, naudojamos gerklės skausmui malšinti).
Madagaskaro šnypščiantieji tarakonai gali būti kepami, kepinami ar verdami. Riebios vištienos skonio.
Svirpliai yra riešutingo skonio, ir taip pat gali būti ruošiami įvairiais būdais, nuo kepimo, virimo iki naudojimo kepiniuose miltų forma.
Laumžirgiai Kinijoje ir Indonezijoje valgomi virti arba kepti.
Meksikoje žiogai skrudinami su česnakais, laimo sultimis ir druskingu agavų kirminų ekstraktu.
Grambuoliai valgomi ir lervos, ir suaugėlio stadijoje. Amerikos senbuviai juos kepdavo ant žarijų ir valgydavo kaip spragėsius.
Apie skėrius rašoma net Biblijoje, Kunigų knygoje: „21Bet iš sparnuotųjų vabzdžių, vaikščiojančių keturiomis kojomis, galite valgyti tuos, kurie turi sudurtas kojas ir gali jomis šokinėti žemėje. 22Iš jų galite valgyti įvairių rūšių skėrius, įvairių rūšių rijūnus skėrius, įvairių rūšių svirplius ir įvairių rūšių žiogus.“
Didžiojo milčiaus lervų skonis panašus į krevečių, jos gali būti verdamos, kepinamos bei puikiai tinka kaip priedas ant picos!
Vėdarėliai, maži sausumos vėžiagyviai, taip pat tinka maistui, juos galima virti ar kepti.
Nors ir ne vabzdžiai, skorpionai ir paukštėdos taip pat priklauso nariuotakojų tipui bei nėra plačiai garsėjantys Vakaruose kaip patiekalai. Tačiau Kinijoje ar Tailande skorpionai, skoniu primenantys krabus, nėra retas ant iešmų praeiviams siūlomas užkandis. Kambodžioje populiarios keptos paukštėdos.
Vapsvos, panašiai kaip bitės, valgomos ir lervų, ir suaugėlių stadijoje, galite paskanauti keptų ar virtų vapsvų su ryžiais.
Pakepintos vaškinio ugniuko lervos yra turtingos nepakeičiamųjų riebalų rūgščių.
Jei jau pasisėmėte idėjų ir nekantraujate praplėsti savo racioną, pasirūpinkite saugumu! Prieš imdami burnon vabzdžius atsakykite į šiuos klausimus:
Ar žinote, iš kur jie? (Ne? Tuomet jie nėra saugūs vartojimui, visada žinokite šaltinį!) Tikriname toliau:
Ar jie užauginti?
Žmonių maistui auginti vabzdžiai yra saugūs vartojimui.
Naminių gyvūnėlių maistui skirti vabzdžiai gali būti saugūs, tačiau kokybės kontrolė abejotina.
Ar pagauti laisvėje?
Pramonės vietos dažniausiai būna užterštos sunkiasiais metalais, kurie kaupiasi vabzdžiuose, todėl niekad jų nevalgykite.
Žemės ūkio paskirties vietose vabzdžiai tinkami valgymui, jei pagavimo ir aplinkinėse teritorijose nenaudojami pesticidai.
Natūralioje gamtoje randami ir tvariai renkami vabzdžiai yra saugūs, jei aplink nėra pesticidų ar taršos šaltinių.
SKANAUS!