Vorauodegė raguotoji angis (Pseudocerastes urarachnoides)
Motina gamta tikrai mėgsta pajuokauti ir nustebinti. Kaip ir tąkart – 1968 metais, kuomet mokslininkų grupė Zagroso kalnuose, Irane ieškojusi naujų reptilijų ir amfibijų rūšių, susidūrė su gyvate, turinčia absurdiškai keistą uodegą. Tik po 35-erių metų buvo nuspręsta, kad toji uodega yra unikali ir tikra – ne parazitų sukeltas auglys arba viduje gyvatės įstrigęs solpūgos voras, kaip buvo manoma. Dar po kelerių metų, 2006-aisiais, buvo patvirtintas išskirtinės reptilijos – vorauodegės raguotosios angies – egzistavimas.
Šios angies vardas kalba pats už save ir išduoda jos išskirtinius išvaizdos bruožus. Be abejo, pats įdomiausias – nepriekaištingai solpūgos vorą imituojantis uodegos galas. Paklausite, kam? Įsivaizduokite tarp uolienų susiraičiusią gyvatę, kurios kamufliažinė oda leidžia jai juose tapti nepastebimai. Padangėse sklendžiantis paukštis, ieškantis grobio, pastebi tarp akmenų ropojantį didelį vorą – įprastą ir dažniausią Zagroso kalnų paukščių auką. Paukštis šauna žemyn, pasiruošęs pačiupti vorą, tačiau jį aplenkia vorauodegė raguotoji angis, kuri šokdindama savo uodegos galą ir imitavusi akmenimis ropinėjantį vorą, atitraukia uodegą ir čiumpa paukštį. Jam užpulti vorauodegė raguotoji angis netruko pilnos sekundės! Po kelių akimirkų gyvatė pasigardžiuodama jį sudoroja. Tai yra vienas įstabiausių gamtos mėgdžiojimo pavyzdžių, kuriuo apdovanota ši reptilija.
Negana to, jos pilkšvai rudą, beveik metro ilgio kūną puošia išsišokę žvynai. Virš akių jie ypač ryškūs ir primena ragelius. Šis velnio neštas ir pamestas gyvūnas, mirtinai išgąsdintų bet kurį ofidiofobą, nors realios galimybės pakenkti žmogui ji neturi.
Kol kas informacijos apie šią angių rūšį mokslininkai pateikia labai mažai. Neviešinami jos fiziniai duomenys, nežinomi populiacijos dydis ar paplitimas. Užregistruoti tik pavieniai susidūrimo su vorauodege raguotąja angimi atvejai vakarų Irane, Zagroso kalnuose, bet manoma, kad ji gali būti paplitusi plačiau. Ji gyvena itin sausose vietovėse, tarp akmenų, uolienų, jų plyšiuose. Kitaip ir būti negali – kamufliažinis kūnas gyvatės gyvenamojoje aplinkoje tampa nepastebimas. Tačiau anaiptol vorauodegė raguotoji angis nebuvo nepastebėta egzotinių gyvūnų augintojų. Būtent pastarieji dabar kelia didžiausią grėsmę jos populiacijai.