Žaliasis baziliskas (Basiliscus plumifrons)
Šis iguanų šeimai priklausantis driežas dar vadinamas Jėzaus Kristaus driežu: sprukdamas nuo priešo, vandens paviršiumi jis gali nubėgti 4.5 m ir daugiau. Kai išsilaikyti paviršiuje nebepajėgia, atsitraukimą tęsia pasinaudodamas savo puikiais plaukimo įgūdžiais.
Žalieji baziliskai išauga vidutiniškai iki 80 cm ilgio, įskaitant ir jų į botagą panašią uodegą. Patinai yra didesni, ant galvų ir nugarų turi išskirtines keteras, kuriomis jie bando padaryti įspūdį patelėms. Suaugę driežai gali būti ryškiai žali su baltų, geltonų ar melsvų taškelių raštais, pasitaiko ir getonai žalių ar blyškiai mėlynų žaliųjų baziliskų. Nelaisvėje jie gyvena 10–15 metų.
Kaip augintiniai, jie rekomenduojami jau turintiems kažkiek patirties augintojams. Tai nėra patys meiliausi padarai: jaunikliai itin baikštūs, o ir paaugę nėra linkę glaustytis. Norint susidraugauti, reikia kantrybės – tik susipažinus ir atsiradus pasitikėjimui po truputį pratinti prie rankų (keliant lėtai, neaukštai), per metus draugystės puoselėjimo pamatysite ryškų pokytį driežo elgesyje. Tačiau net ir įsitikinus, kad užvaldėte savo bazilisko širdį, verta išlikti atsargiam ir turėt omenyje jo aštrius nagus ir galingus nasrus. Jei per neatsargumą jūs pakliūtumėte tarp jo dantų, nebandykite driežo atplėšti ar nusikratyti, kad ir kaip skaudėtų: sukandimas gali dar sustiprėti! Keli lašeliai acto gyvūnėlio burnoje padės išsilaisvint su minimaliais padariniais abiems dalyviams.
Jei apsisprendėte šį ypatingą gyvūną auginti namuose, būtina pasirūpinti tinkamu apgyvendinimu. Aptvaras turėtų būti bent du kartus didesnis nei driežo ilgis. Jei ketinate kartu apgyvendinti daugiau driežų (su vienu patinu galima 2 ar 3 pateles, nelaikyti patinų kartu), bus reikalingas atitinkamai didesnis aptvaras. Substratas turi gerai laikyti drėgmę, todėl puikiai tiktų žemė, samanos, galima naudoti ir kokosų pluoštą ar žievę (tačiau patekusi į šių rajų driežų virškinamąjį traktą, žievė gali ten užstrigti, tad nėra rekomenduojama). Kassavaitinis valymas yra pakankamas, o visiškai pakeisti substratą reikėtų maždaug kas tris mėnesius.
Baziliskai mėgsta šokinėti ir karstytis medžiais, tad būtinai parūpinkite savo augintiniui tinkamų laipiojimui šakų įvairiame aukštyje. Tam, kad jaustųsi saugus ir galėtų pasislėpti, jam reikės pakankamai lapų. Dracena, skindapas, filodendras ne tik atliks tas funkcijas, bet ir gražiai atrodys, o ant lapų susidarę lašeliai vandens pagirdys driežą. Pakankamai didelis indas su vandeniu leis driežui mėgautis plaukimu ar tiesiog mirkimu vandenyje. Tik reikia nepamiršti, jog baziliskas ten beveik kasdien tuštinsis, tad atitinkamai dažnai reikės baseinėlį išvalyti.
Žalieji baziliskai yra kilę iš Centrinės Amerikos, tad jiems reikalinga šilta ir drėgna aplinka. 60–80 % drėgmę palaikyti gali padėti gausus purškimas 1–2 kartus per dieną. Vasarą temperatūra turėtų būti 29–31 °C, žiemą dienos metu gali nukristi iki 21–24 °C, naktį iki 18–19 °C (tai ypač svarbu norint veisti driežus). Saulės vonių vietoj baziliskai turi pasiekti 32 °C. Reikalinga ir šildymo lempa su UVA, ir UVB lempa.
Žalieji baziliskai yra visaėdžiai, gamtoje išgyvena misdami augalais, vabzdžiais, vaisiais ir mažais stuburiniais gyvūnais. Patys įeina į tokių grobuonių, kaip gyvatės ir paukščiai, dietą. Baziliskus traukia judesys; juos galima maitinti traškiais bestuburiais, tokiais kaip svirpliai, žiogai, vabalai, maldininkai, zoofobusai, didžiojo milčiaus, vaškinių kandžių lervos, tarakonų nimfos. Visavertei mitybai užtikrinti kartkartėmis (kas savaitę ar kiek rečiau) reikalingi bus ir maži stuburiniai, pvz., žuvys, pelės (naudoti tik pakankamai mažas, kad būtų nesunku praryti). Galima siūlyti ir negyvus ar šviežiai atšildytus gyvūnus, tačiau dėl jų nejudrumo ne visi driežai kreips į juos dėmesį. Jaunikliai turėtų būti maitinami kasdien, pradedant nuo svirplių ar tarakonų, kas antrą dieną apibarstytų kalciu ir vitaminais, vėliau įvedant zoofobusus ir kt. Vabzdžiai turėtų būti nedidesni už driežo galvą, jų duoti tiek, kiek suvalgo per kartą (~10 min.). Suaugusiems individams vitaminų ir kalcio su vit. D pabarstymo ant maisto užtenka kartą per savaitę; maitinti kasdien, nors kai kurie augintojai maitina tik kas antrą dieną. Kartais pasiūlykite šviežių lapinių daržovių, pienių, vaisių ir uogų. Baziliskams būtinas nuolatinis priėjimas prie švaraus geriamo vandens, tam tinka platus tvirtas vandens indas.
Jei laikote patiną su patele, galite tikėtis jauniklių. Besilaukiančios patelės paruošia negilų griovelį, kur jos padeda iki 15–20 kiaušinių. Juos palieka išsiristi patiems – per 80 dienų jaunikliai jau gimsta su visais išgyvenimui reikalingais gebėjimais: bėgimo sausuma ir vandeniu, laipiojimo bei plaukimo. Jau 5 mėnesių sulaukę patinėliai gali demonstruoti agresyvumą kitų patinėlių atžvilgiu, tad maždaug tokio amžiaus reikėtų juos atskirti. Seksualinę brandą pasieks 18–24 mėn. amžiaus.
Laikantis visų rekomendacijų, turėsite sveiką ir laimingą driežą. Jei pastebėsite nubrozdinimų apie nosį, tai reikš, kad driežas dažnai trinasi į aptvaro sienas. Jei sienos skaidrios, baziliskai greičiausiai tiesiog nepastebi jų, tad reikėtų naudoti matinį stiklą. Kita priežastis gali būti driežo nervingumas, kurį gali sumažinti pasirūpinimas, kad būtų pakankamai vietų pasislėpti. Lengviems įbrėžimams užteks Betadine tirpalo, dėl sunkesnių atvejų kreipkitės į veterinarą.
Tesuteikia Jėzaus Kristaus driežas jums ramybę ir laimę!